Autorius: Gintaras Bleizgys
Pavadinimas: Jonas Krikštytojas
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjunga
Metai: 2010
Vieta: Vilnius
Į rankas pakliuvo: Kauno “Centriniame” knygyne
Subjektyvus vertinimas: 8/10
Šį kartą įraše rasite nuorodą su pirmąja mano gyvenime recenzija, savo pirmumu pagerbusia (?) būtent šią knygelę. :}
Šiek tiek užkulisių: pirmo kurso pabaigoje vaikščiojau su savo pustuščiu gyvenimo aprašymu po knygynus ir prašiausi priimama į savo svajonių darbą. Darbo, žinoma, negavau, be to, ne visur susidūriau su draugiškumu. Tikriausiai besistengdamos žūt būt išlaikyti savo darbo vietą, pardavėjos nenorėdavo net leistis į kalbas apie tai, kad galbūt knygyno valdytojas (jei jos jį pakviestų) priimtų mane kaip pagalbinę (bent jau) darbuotoją ar pan. ir taip aš su jomis nekonkuruočiau.
Vėliau, kai tik tekdavo pirkti knygas knygyne, ne kartą esu susidūrusi su situacija, kai pardavėjai tenka paraidžiui padiktuoti mano ieškomo autoriaus pavardę. Daugiausia pirkdavau užsienio autorių knygas, kurios galbūt nėra patrauklios daugumai knygyno lankytojų, todėl manydavau, kad tai natūralu.
Kai, neradusi G. Bleizgio “Jono Krikštytojo” lentynoje, paklausiau pardavėjos, galbūt galėtų patikrinti kompiuteryje, ar apskritai turi šio autoriaus knygą, sulaukiau klausimo, kaip tiksliai rašoma jo pavardė, nuoširdžiai nuliūdau. Iš pradžių pagalvojau, kad galbūt aš neaiškiai šneku. Bet kai teko pakartoti, kad Bleizgys su y, o ne i, nusprendžiau, kad jie daug ką prarado nepriimdami manęs į darbą. (Ir aš leidžiu savo ego tuo truputį pasididžiuoti. Bet tik truputį.)
Bet tai turbūt kasdienybė. Visur visada yra žmonių, dirbančių tik dėl darbo. Ir man ateityje tikriausiai teks. Todėl negaliu nieko teisti. (O galbūt tai tiesiog buvo bloga diena tai knygyno darbuotojai.)
Galiu tik palinkėti Jums gero skaitymo. :}
Recenzija: http://www.kamane.lt/lt/titulinio_blokai/e_redakcijos_balsai/tekstas326









Aš taip pat galvoju apie Alytaus bibliotekininkes.
Po to, kai mūsų su A. paklausė iš kurios klasės esam, jei norim paskaityti Harrį Potterį, nelabai pozityviai apie jas galvoju ir aš. (Tik vieną, tokią jaunesnę iš Kunčino prisimenu su šypsena, nes ji šiaip maloni maloni būna visada.)